Rombas su „ataugėlėmis“, vadinamas „eršketėliu“, bet dažniausiai „rožele“. Manoma, kad tai Gyvybės Medžio ir jo žiedų įvaizdis, meilės simbolis. Taip pat simbolizuojantis grožį ir sveikatą.

Dantytas rombas, dažnai vadinamas „obuoliuku“. Jis dažniausiai simbolizuoja vaisingumą, giminės pratęsimą, meilę ir vestuves.

Rombas su kabliukais vadinamas „vėželiu“. Tai vaisingumo, žemiškos gyvybės simbolis.

„Kryžiukas“, „Krikštelis“ laikomas pagoniška saulės, ugnies emblema. Tai – apsaugos ir dvasinės saugos simbolis. Šio ženklo vaidmuo reiškia užmezgimą, užrišimą, apsaugą, globą, gerus linkėjimus, dvasinės saugos jėgą.

„Svastika“ – ugnies ir saulės simbolis, dar vadinamas besisukančios saulės simboliu. Kuriančioji galybė judėjime. Tai – sėkmės, laimės simbolis.

„Žalčiukas“ turėjo daug reikšmių. Jis siejamas su žemės, žmonių ir gyvulių vaisingumu, sveikata, su žmonių laime ir gerove, su mirusiųjų globa. Žaltys simbolizavo gyvybės energiją, todėl jis buvo siejamas su vandeniu ir mėnuliu, galintis „iš dangaus ištraukti lietų“. Taip pat buvo manoma, kad žaltys – tai tarpininkas tarp žemiškojo ir dangiškojo pasaulių.

„Eglutė“, dar vadinama „laimės šluotelė“ – Gyvybės Medžio ir nemirtingumo simbolis. Apsaugo nuo blogio ir reiškia laimės linkėjimą. Tai – Laumės ir Laimės įvaizdžių ryšys. Sakmėse eglė laikoma šventu medžiu, kadangi velnias negalįs slėptis po ja, nes jos šakos auga kryželiais.

Stogelis su kabliuku – vadinamas „žirgeliu“. Tai ne tik apsaugos nuo negandų, bet dieviškos globos simbolis.